Šriftas:
A A A
Fonas:
Baltas Juoda
Iliustracijos:
Rodyti Slėpti
Close
RPLC 2018 m. veiklos apžvalga
RPLC 2018 m. veiklos apžvalga

2018 m. buvo pirmi bendro darbo metai po priklausomybės ligų centrų reorganizacijos, kai 5 iki tol atskirai veikę centrai buvo sujungti ir pertvarkyti į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Pradėjus bendrą veiklą, didelis dėmesys buvo skiriamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui, paslaugų turinio suvienodinimui.

  • Pradėjo veikti Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyrius, kuris rengė įrodymais pagrįstas gydymo ir atkryčių prevencijos metodikas, organizavo specialistų kvalifikacijos kėlimą ir patirčių mainus.
  • Vienas iš pagrindinių uždavinių RPLC, kurį kėlė įstaigos steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija – teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų visuose 5 filialuose unifikavimas. Šį rodiklį RPLC įvykdė – per 2018 m. buvo unifikuota 70 proc. visų teikiamų paslaugų. Darbus šia kryptimi tęsime ir 2019 m.
  • Paslaugų turinio kokybei gerinti, 2018 m. taip pat buvo suburta Išorinė Lietuvos ir užsienio ekspertų grupė, padėsianti užtikrinti, kad RPLC teikiamos paslaugos remtųsi naujausiais mokslo pasiekimais priklausomybės gydymo srityse. Išorinė ekspertų grupė dirba nuotoliniu būdu ir teikia patariamojo pobūdžio konsultacijas, analizes ir rekomendacijas.

Pagrindiniai 2018 m. veiklos visuose 5 filialuose rodikliai:

  • Filialai suteikė 15 300 ambulatorinių gydytojo psichiatro konsultacijų.
  • Stacionariniuose skyriuose gydėsi 4 399 pacientai.
  • Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos filialuose buvo pradėta teikti nauja paslauga – stacionarinė psichosocialinė reabilitacija, ir lovų skaičius padidėjo nuo 9 (Vilniaus filiale) iki 33 (4 filialuose). Suteiktų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų skaičius padidėjo nuo 207 (2017 m.) iki 495 (2018 m.).
  • 500 pacientų, atsiųstų iš Probacijos tarnybų su įpareigojimais gydytis nuo priklausomybės, buvo teiktos tęstinės atvejo vadybos koordinuotos paslaugos.
  • 118 asmenų, atsiųstų miestų administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS), teiktos atvejo vadybos koordinuotos paslaugos.
  • 2 543 pacientai gydėsi neatskleidžiant asmens tapatybės.
  • Atlikti 4 406 greito nustatymo ŽIV testai, bendradarbiaujant su NVO „Demetra“.
  • Vykdydamas SAM savižudybių prevencijos planą, RPLC organizavo mokymus pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas motyvacinio interviu, atvejo vadybos ir intervizijos programas. Iš viso mokymuose dalyvavo 219 specialistų (socialiniai darbuotojai, psichologai, vaiko teisių apsaugos specialistai ir kt.) iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos regionų.
  • Padidėjo galimybė gauti farmakoterapijos metadonu gydymą visoje Lietuvoje: Klaipėdos filiale pacientų skaičius patrigubėjo, Vilniuje plėsta galimybė pacientams gauti šį gydymą poliklinikose; iš viso Lietuvoje gydėsi 644 asmenys.
  • Organizavo mirčių nuo opioidų perdozavimo priemonės įgyvendinimą. Iš viso per 2018 m. buvo išduota pacientams ir jų artimiesiems 1 400 naloksono rinkinių. RPLC naloksono išdavimo modelis, kai vaistą skiria gydytojas, buvo pritaikytas, rengiant 2018 m. gruodžio 10 d. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą naloksono išdavimo žemo slenksčio kabinetuose aprašą.
  • Sukūrė, atnaujino ir išleido 12 skirtingų informacinių leidinių (16 000 vnt.) apie RPLC teikiamų gydymo paslaugų turinį.

Pilną RPLC 2018 m. ataskaitą galima rasti čia.

Baigėsi projektas HA-REACT

2018 m. taip pat buvo baigtas įgyvendinti ir trejus metus trukęs ES finansuojamas projektas „Bendrieji veiksmai ŽIV ir gretutinių infekcijų prevencijai ir žalos mažinimo paslaugoms skatinti — HA‑REACT“. Šiuo projektu RPLC, kartu su 23 partneriais iš 18 šalių, siekė skatinti taikyti mokslu pagrįstas praktikas. Pagrindinėmis projekto šalimis buvo pasirinktos tos ES narės, kuriose ŽIV ir gretutinių infekcijų (ypač tuberkuliozės ir hepatito) infekcijų plitimas ir prevencijos poreikis yra didžiausias. Tai – Lietuva, Latvija ir Vengrija. Projekto centre – pažeidžiamos asmenų grupės, ypač žmonės, vartojantys psichoaktyviąsias medžiagas švirkščiamuoju būdu. Projekto biudžetas Lietuvai – 240 417 eurų, o viso projekto bendrai – 3, 75 mln.

Įgyvendinant projektą, buvo organizuotos kelių rūšių veiklos: mokslinis tyrimas, edukacinės veiklos, informacinių produktų kūrimas ir priemonių įsigjimas.

  • Įgyvendinant projektą, atliktas tyrimas žmonių, vartojančių švirkščiamuosius narkotikus, skaičiui Lietuvoje nustatyti. Panašaus pobūdžio tyrimas nebuvo darytas Lietuvoje nuo 2007 m. Tyrimo rezultatai leidžia įvertinti Lietuvoje teikiamų žemo slenksčio paslaugų apimtį, planuoti paslaugų plėtrą ir efektyvesnę žalos mažinimo politiką šalyje. Apskaičiuota, kad Lietuvoje yra apie 11 000 žmonių, vartojančių narkotikus švirkščiamuoju būdu. Farmakoterapija metadonu gydosi apie 15 proc. žmonių, tokia aprėptis pagal PSO rekomendacijas išlieka žema. Tyrimas taip pat parodė, kad vienam asmeniui, vartojančiam švirkščiamuosius narkotikus, tenka 19-29 švarūs švirkštai per metus. Tai nesiekia nei PSO, nei EMCDDA rekomenduojamo efektyvaus bent 100 švirkštų per metus skaičiaus.
  • Įgyvendinti mokymai žalos mažinimo (žemo slenksčio paslaugų), farmakoterapijos opioidiniais vaistais ir perdozavimo prevencijos (naloksono išdavimo) temomis (apmokyta 40 dalyvių). Surengti du nacionaliniai integruotų paslaugų seminarai (dalyvių skaičius – 50). Įgyvendinti mokymai policijos pareigūnams (apmokyta 100 pareigūnų trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose).
  • Surengti su mokomieji vizitai į specialistams ir SAM atstovams į Čekiją, Ispaniją, Nyderlandus (20 specialistų).

Visose edukacinėse veiklose žinių įgavo daugiau nei 200 dalyvių.

Projekte sukurti ir padėti kurti informaciniai produktai: remiantis seminarų metu išreikštu poreikiu buvo sukurti šie produktai:

  • išleistas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims teikiamų paslaugų Lietuvoje infografikas,
  • dalyvauta kuriant informacinį video klipą ir leidinį apie žalos mažinimo paslaugas lietuvių kalba. Informacinė medžiaga išplatinta sveikatos priežiūros specialistams visoje Lietuvoje.

Iš projekto lėšų taip pat buvo nupirkta ir išdalinta žemo slenksčio kabinetams Lietuvoje reikalingų priemonių už 21 000 eurų:  švirkštai ir adatos, servetėlės, atliekų konteineriai, injekcinis vanduo, pirštinės, prezervatyvai, naloksonas.

Daugiau apie projektą skaitykite čia.