Lietuvoje veikiantys žemo slenksčio paslaugų kabinetai vis dažniau tampa vieta, kur žmonės kreipiasi ne tik dėl narkotinių medžiagų vartojimo žalos mažinimo, užkrečiamų ligų ar perdozavimo prevencijos, bet ir pagalbos gaunant psichosocialines paslaugas. 2025 m. žemo slenksčio kabinetuose užregistruota 83,8 tūkst. apsilankymų, suteikta 24 tūkst. konsultacijų, atlikta daugiau kaip 13 tūkst. greitųjų testų užkrečiamoms ligoms nustatyti.

Pasak žemo slenksčio paslaugas koordinuojančio Respublikinio priklausomybės ligų centro Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėjos Evelinos Pridotkienės, vienas svarbiausių šių kabinetų tikslų – mažinti narkotinių medžiagų vartojimo žalą bei neigiamas pasekmes pačiam žmogui ir visuomenei.

„Sterilių švirkštimosi priemonių dalijimas ir keitimas, siekiant sumažinti riziką užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis ir jų plitimą visuomenėje, yra vienas iš būdų. Pernai išdalinta daugiau kaip 753 tūkst. švirkštimosi priemonių – 12,5 proc. daugiau nei 2024 m. Taip pat žemo slenksčio kabinetuose vis aktyviau teikiama tarpininkavimo pagalba žmonėms, kuriems reikalingos įvairios socialinės paslaugos dėl asmens dokumentų atkūrimo, nukreipimo ar užregistravimo į sveikatos priežiūros paslaugas, nes jie dažnai nežino, nuo ko pradėti, kur kreiptis, jiems sudėtinga vieniems įveikti socialines ar psichologines kliūtis“, – komentuoja E. Pridotkienė.

2025 m. žemo slenksčio kabinetuose anonimiškai ir nemokamai atlikta daugiau kaip 4 tūkst. atrankinių greitųjų ŽIV bei virš 9 tūkst. kitų (dėl hepatito B ir C, sifilio, tuberkuliozės) greitųjų testų. Be to, išdalinta virš 60 tūkst. prezervatyvų, prisidedant prie lytiškai plintančių infekcijų prevencijos, išduota daugiau nei 2,3 tūkst. naloksono, skirto opioidų perdozavimo sukeltam poveikiui panaikinti, ampulės.

12-oje šalies savivaldybių veikiančiuose žemo slenksčio kabinetuose taip pat dalijamos dezinfekcijos priemonės, tvarsliava, teikiamos asmens higienos paslaugos, specialistai teikia anoniminę ir konfidencialią pagalbą ne tik vartojantiems narkotines medžiagas asmenims, bet ir jų artimiesiems.

„Slenkstis“ yra barjeras, kurį priklausomybę turintis asmuo turi „peržengti“, siekiant tolesnio sveikimo proceso. „Žemas slenkstis“ reiškia, kad paslaugos sergantiems ir jų artimiesiems yra paprastesnės, lengviau prieinamos, nereikalauja išankstinio pasirengimo, užtikrina anonimiškumą – taip ne tik sudaroma galimybė gauti konsultacijas ar žalos mažinimo paslaugas, bet ir palaipsniui motyvuojama įsitraukti į gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos procesą“, – teigia E. Pridotkienė.

„Visų reikalų ministerija“

Marijampolėje ir Prienuose veikiančio „Gilės sodo“ Sūduvos žemo slenksčio paslaugų kabineto vadovė Irma Urbonaitė sako, kad pamažu, bet tvirtai auga pasitikėjimas žemo slenksčio paslaugomis, lankytojai tampa drąsesni, atviresni, aktyvesni.

„Mūsų darbas dažnai peržengia testavimo ar švirkštų keitimo ribas, daug dėmesio skiriame emociniam palaikymui, motyvavimui ir praktinei pagalbai: padedame pildyti įvairius prašymus, tarpininkaujame bendraujant su antstoliais, padedame atsidaryti banko sąskaitas, susitvarkyti asmens dokumentus, gauti paramą drabužiais. Su kolegomis kartais pajuokaujame, kad esame tarsi „visų reikalų ministerija“. Bet mums tai ženklas, kad sugebame užmegzti ir išlaikyti pasitikėjimą, kuris yra esminis sprendžiant užkrečiamų ligų prevenciją ir kontrolę“, – sako I. Urbonaitė.

Pasak pašnekovės, pastebima ir daugiau jaunų žmonių, besikreipiančių konsultacijos dėl lytiškai plintančių infekcijų – žemo slenksčio kabinetuose galima anonimiškai ir konfidencialiai pasitikrinti atliekant greituosius testus, gauti patikimą informaciją apie saugius lytinius santykius, emocinį palaikymą, paskatinimą laiku kreiptis į medikus ir nesigėdyti kalbėti apie intymią sveikatą.

„Įsiminė vienas jaunas  žmogus, kuris kreipėsi norėdamas išsiaiškinti, ar atsitiktiniai intymūs santykiai nepakenkė sveikatai. Lytiškai plintančių ligų greitieji testai ir specialistų korektiškai suteikta informacija apie šias ligas jį nuramino, paskatino atviram pokalbiui apie saugią lytinę elgseną be gėdos jausmo“, – dalijasi „Gilės sodo“ vadovė.

Ji sako, kad ne visada lengva dirbti žemo slenksčio kabinete kiekvieną dieną susiduriant su žmonėmis, neturinčiais jėgų ir motyvacijos gyventi socialiai priimtiną gyvenimą, tačiau labai padeda matymas, kad net maži veiksmai – pokalbis ar pagalba užsiregistruojant į polikliniką – daro pokyčius.

Ateina, nes neturi kam išsipasakoti

Klaipėdos mobilus žemo slenksčio kabinetas teikia mobilias paslaugas po įvairias Klaipėdos vietas važinėjančiame autobusiuke, prie kurio ateinančių daugelio žmonių tikslas yra pasikeisti švirkštus ar gauti tvarsliavos. Vis tik, čia dirbančio Mindaugo Klumbio teigimu, nors galima pagalvoti, kad narkotikų vartotojai užsimerkia prieš pagrindinę problemą – priklausomybę, bet jiems kone kasdien kyla klausimų, kaip nustoti vartoti.

„Dažnai girdime, kaip jiems vartojimas nusibodęs, bet dauguma kitaip gyventi tiesiog nebemoka, patekę į gydymo įstaigas dažnai iš ten pašalinami dėl tvarkos pažeidimų ar patys išeina, neiškentę abstinencijos simptomų“, – kalba jis.

Vis dėlto žemo slenksčio kabineto darbuotojai stengiasi padėti kiekvienam, nesvarbu, kokioje, atrodytų, beviltiškoje situacijoje jis būtų.

M. Klumbis dalijasi istorija, kuomet daug metų sergantis priklausomybe nuo psichoaktyvių medžiagų asmuo nusprendė gydytis, pateko į reabilitaciją, bet dėl rimtų sveikatos problemų buvo perkeltas į kitą ligoninę, vėliau į slaugos ligoninę, iš kurios „išsirašė“, kad galėtų vėl vartoti. Jo būklė buvo itin sudėtinga, atsirado žaizdų, vis sunkiau vaikščiojo. Kadangi sveikata prastėjo, žemo slenksčio kabineto darbuotojų skatinamas ėmėsi pastangų grįžti į slaugos ligoninę, kur iki šiol yra gydomas.

Jis pastebi, kad nemažai klientų prie žemo slenksčio paslaugas teikiančio autobusiuko ateina ieškodami paprasto bendravimo – norėdami būti išklausyti apie kasdienes problemas ar išgyvenimus, nes neturi kam išsipasakoti.

„Mobilaus kabineto darbas vyksta tiesiog gatvėje ir tai kelia papildomų iššūkių, nes dauguma klientų nenori būti pamatyti ir viešumo vengia. Tad tai, kad jie ateina pasikalbėti, leidžia mums džiaugtis pasiektu aukštu pasitikėjimu. Juk prie žemo slenksčio atsidūrusiam žmogui kartais kone svarbiau už švarų švirkštą yra tai, kad kažkas jį mato ir priima be moralizavimo“, – teigia M. Klumbis.

Daugiau informacijos apie žemo slenksčio paslaugas Lietuvoje: https://www.rplc.lt/kita-pagalba-lietuvoje/zemo-slenkscio-paslaugos/