Išgirdę ar perskaitę apie psichoaktyviųjų medžiagų perdozavimą, greičiausia pagalvojame „neįdomu, čia ne apie mane ar mano artimuosius“. Realybė tokia, kad pasaulyje kuriamos vis naujos nelegalios psichoaktyviosios medžiagos, suteikiant joms patrauklius pavidalus ir taip maskuojant pavojus. Eksperimentuodami jas vartoja paaugliai, problemų sprendimo ar atsipalaidavimo jose ieško suaugusieji, retai susimąstydami, kad tai ne tik kelias į priklausomybę, bet ir perdozavimo grėsmė.

Lietuvoje nuo narkotinių medžiagų perdozavimo kasmet miršta apie 100 žmonių. Dalies šių mirčių būtų galima išvengti, tačiau, kalbant apie perdozavimą, daug žmonių tiesiog nežino, kas jį sukelia ir kaip padėti.

Mitai apie perdozavimą

Mitas. Pirmą kartą pavartojus narkotikų perdozuoti neįmanoma.

Tiesa. Perdozavimas įvyksta tada, kai žmogus suvartoja per daug medžiagos, tad tai gali įvykti ir po pirmojo vartojimo, priklausomai nuo suvartoto kiekio. Perdozavimą sukeliančios medžiagos kiekio numatyti neįmanoma, nes tai priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus organizmo, ir nuo pačios medžiagos.

Mitas. Kai kurie narkotikai perdozavimu negresia.

Tiesa. Dažnai manoma, kad, pavyzdžiui, marihuana yra saugi ir nesukelia perdozavimo. Nors tiesioginis mirtinas šios medžiagos perdozavimas yra retas, suvartojus per didelį tetrahidrokanabinolio (THC) kiekį gali kilti organizmo intoksikacija. Pavojus gyvybei drastiškai išauga, kai marihuana yra maišoma su alkoholiu, kitais narkotikais arba vartojami sintetiniai kanabinoidai. Be to, dažnai į „žolę“ gali būti įmaišyta pavojingų sintetinių priedų (pvz., fentanilio), galinčių sukelti perdozavimą ir net mirtį.

Mitas. Perdozavimas visada yra tyčinis.

Tiesa. Dauguma perdozavimo atvejų nėra tyčiniai. Perdozavimas gali įvykti dėl per didelio suvartotos medžiagos kiekio, taip pat, kalbant apie nelegalias medžiagas, perdozavimo riziką kelia medžiagų maišymas ir kryžminė tarša. Perdozavimas gali įvykti ir tada, kai žmogus kurį laiką nevartojo narkotikų, bet vėliau vėl pradeda vartoti dideliais kiekiais. Kadangi jo organizmas nebeturi tokio paties atsparumo, kaip anksčiau, tikėtina, kad jis gali perdozuoti.

Mitas. Perdozavusiam asmeniui reikia leisti išsimiegoti ir viskas praeis.

Tiesa. Mintis, kad žmogų, patyrusį perdozavimą, galima saugiai palikti „išsimiegoti“, yra mirtinas mitas. Kai žmogus perdozuoja, jis ne užmiega, o pasineria į kvėpavimo slopinimo ir nereagavimo būseną, kuri gali lengvai sukelti negrįžtamą smegenų pažeidimą ar mirtį. Slopinančios medžiagos sulėtina smegenų impulsus, skatinančius kvėpavimą. Perdozavimas ne visada įvyksta akimirksniu. Žmogus gali pamažu nustoti kvėpuoti ir per kelias valandas patirti organų nepakankamumą, o aplink esantys žmonės manys, kad jis tiesiog miega. Kad žmogus ne miega, o gali būti perdozavęs, rodo šie požymiai: jo neįmanoma pažadinti šaukiant ar purtant, jis skleidžia gargaliuojančius arba dusimo garsus, kvėpavimas lėtas, paviršutiniškas, nereguliarus arba visiškai sustojęs, oda blyški arba pamėlusi, ypač aplink lūpas ir nagus, kūnas visiškai išglebęs.

Mitas. Žmogus negali perdozuoti legalių vaistų.

Tiesa. Faktas, kad vaistas yra receptinis, niekaip neapsaugo nuo galimo toksinio jo poveikio ir perdozavimo, jei medžiagos kiekis kraujyje viršija saugias ribas. Jei žmogus vartoja didesnes dozes nei nurodė gydytojas, kyla perdozavimo pavojus. Didžiausią perdozavimo riziką kelia receptiniai opioidiniai nuskausminamieji, kurie slopina centrinę nervų sistemą ir gali visiškai sustabdyti kvėpavimą, taip pat receptiniai raminamieji ir migdomieji (benzodiazepinai), kurie sulėtina širdies darbą, gali sukelti komą arba mirtį.

Ką daryti įtariant, kad žmogus perdozavo?

Svarbiausia – nelaukite, kad viskas praeis savaime. Perdozavimas yra gyvybei pavojinga būklė, tad kiekviena sekundė svarbi.

Nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos telefonu 112. Pasakykite, jei žmogus nesąmoningas, slopsta jo kvėpavimas arba nekvėpuoja. Jei žinote, pasakykite medikams, ką žmogus vartojo, jei šalia matote vaistų pakuotes ar švirkštus, perduokite atvykusiems medikams.

Jei žmogus nesąmoningas, bet kvėpuoja, paguldykite jį stabiliai ant šono, atlaisvinkite apykaklę, kad neapsunkintų kvėpavimo, ir nepalikite vieno – būkite šalia ir iki atvykstant medikams nuolat stebėkite, ar nenustojo kvėpuoti.

Jei žmogus nekvėpuoja (arba tik retai gaudo orą), nedelsiant pradėkite daryti nenutrūkstamus krūtinės ląstos paspaudimus 100–120 kartų per minutę ritmu.

Jei įtariate, kad asmuo perdozavo opioidų (heroinas, fentanilis, stiprūs receptiniai vaistai nuo skausmo), ir turite naloksono – suleiskite jį į raumenį (šlaunį, ranką) arba papurkškite į nosį, vadovaudamiesi pakuotės instrukcija. Šis vaistas yra saugus priešnuodis, kuris laikinai atkuria kvėpavimą. Jei po 2–3 minučių būklė nepagerėja, galima suleisti antrąją dozę.

Perdozavimo prevencija

PRLC specialistai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių filialuose visiems opioidus vartojantiems asmenims ir jų artimiesiems anonimiškai ir nemokamai teikia perdozavimo prevencijos paslaugą.

Konsultacijos metu gydytojas suteikia informaciją apie opioidų perdozavimo riziką, simptomus, pirmosios pagalbos teikimo principus. Konsultacijos metu taip pat išduodamas opioidų priešnuodis – medikamentas naloksonas ir paaiškinama, kaip jį tinkamai ir saugiai naudoti.