Priklausomybės vis dar dažniau diagnozuojamos vyrams nei moterims – Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, 2025 m. vyrai sudarė 71 proc. visų nuo priklausomybės besigydžiusių pacientų. Specialistų nuomone, tai, kad moterys vis dar rečiau renkasi gydymą, gali lemti ne vien mažesnis poreikis, bet ir didesni socialiniai barjerai ar stigma.

„Moterų priklausomybės atvejais kyla savitų biologinių, psichologinių bei socialinių ypatumų, moterys dėl žalingo alkoholio vartojimo iš visuomenės paprastai sulaukia daugiau griežtumo ir kritiškumo nei vyrai, tad pasmerkimo baimė neretai tampa kone pagrindiniu barjeru, trukdančiu moterims pripažinti, kad turi problemų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad priklausomybė yra gydoma liga ir kuo greičiau ji pradedama gydyti, tuo paprastesnis sveikimo kelias ir mažesnė žala tiek fizinei, tiek emocinei moters sveikatai, jos santykiams su šeima, vaikais ir aplinkiniais“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė.

„Teleskopo efektas“                        

Priežastys, kodėl moterys ima žalingai vartoti alkoholį ir tampa nuo jo priklausomos, būna įvairios, tačiau viena dažniausių yra susijusi su emocijų reguliavimu.

„Moterų vartojimas dažniau siejamas su emocijų reguliavimo sunkumais – tarp moterų, kurioms diagnozuota priklausomybė, matomi didesni nerimo, depresijos, valgymo sutrikimų ir potrauminio streso sutrikimo rodikliai. Alkoholis pasirenkamas kaip priemonė, padedanti bent laikinai užmiršti ar sumažinti emocinį skausmą, nerimą, vienišumą. Taip pat moterys dažniau patiria fizinį ar seksualinį smurtą, jų vartojimas dažniau susijęs su santykiais, partnerio įtaka“, – sako ji.

Pasak pašnekovės, moterų organizmas į alkoholį ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas gali reaguoti kitaip nei vyrų. Hormoniniai svyravimai, ypač estrogeno, veikia dopamino atlygio ir motyvacijos sistemą, o tai gali turėti įtakos potraukiui vartoti bei atkryčio rizikai. Skiriasi ir atkryčių kilmė: moterų atkryčiai labiau susiję su patiriamu stresu, kai vyrų – su impulsyvumu.

Moterims alkoholis gali sukelti stipresnį biologinį poveikį ir dėl tokių elementarių skirtumų kaip mažesnis svoris ar medžiagų apykaita. Todėl, kalbant apie pasekmes sveikatai, moterims yra didesnė tikimybė susirgti su alkoholiu susijusiomis ligomis ir patirti žalą – net jei jos vartoja alkoholį trumpesnį laiką.

„Pati priklausomybė moterims taip pat gali vystytis greičiau. Yra net išskirtas vadinamasis „teleskopo efektas (angl. „telescoping effect“), kuris reiškia, kad moterys į žalingą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą įsitraukia vėliau nei vyrai, tačiau laikotarpis nuo pirmo vartojimo iki priklausomybės išsivystymo moterims yra trumpesnis“, – dalijasi medicinos psichologė-psichoterapeutė.

Moterims sunkiau kreiptis pagalbos, kai jos yra ir mamos

Nors poreikis pagalbai yra, priklausomybės ligomis sergančios moterys dažnai susiduria su didesniais barjerais ją pasiekti, nes visuomenė jas vertina griežčiau ir kritiškiau nei vyrus. Bijodamos sulaukti pasmerkimo, moterys linkusios labiau slėpti, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, atidėlioti pagalbos ieškojimą, galvodamos, kad pavyks viską išspręsti pačioms.

K. Šulskė pastebi, jog papildomas kaltės ir baimės sluoksnis atsiranda tada, kai moteris kartu yra ir mama.

„Pavyzdžiui, baimė netekti vaikų globos ar būti pasmerkta kaip „bloga mama“ gali tapti neįveikiama kliūtimi ieškoti gydymo. Praktiniai barjerai taip pat labai reikšmingi. Moterys dažniau susiduria su vaikų priežiūros klausimais, finansine priklausomybe nuo partnerių, o tai gali apsunkinti galimybę kreiptis į gydymo įstaigą. Visa tai gali lemti, kad pagalba atidedama arba jos visai atsisakoma“, – atkreipia dėmesį priklausomybės ligų specialistė.

Lyčiai jautrus gydymas

Ilgą laiką pasaulyje priklausomybių tyrimai ir gydymo metodai buvo orientuojami į „bendrą“ pacientą, vis dėlto vyrų ir moterų priklausomybė nėra identiška, tad ir ją gydant, anot K. Šulskės, vertėtų labiau atsižvelgti į lyčių skirtumus.

„Mūsų centre gydymą visiems pacientams stengiamasi kuo labiau individualizuoti, parenkant būdus, kurie jiems būtų efektyviausi. Ne išimtis ir su priklausomybe susiduriančios moterys. Tuo tikslu pernai vykdėme nedidelį tyrimą, norėdami įvertinti moterims skirtų grupinių užsiėmimų įgyvendinamumą. Vyko 6 savaičių užsiėmimų ciklas moterims, po kurio visos dalyvavusios moterys teigė, kad tik joms skirtose grupėse jautėsi saugiau, galėjo atviriau kalbėti, lengviau dalintis jautriomis temomis, tokiomis kaip smurtas ar seksualinė prievarta, o tokios grupės yra reikalinga priklausomybių gydymo dalis“, – vardija medicinos psichologė.

Nors imtis, pasak jos, buvo nedidelė, tačiau tyrimas parodė kryptį – lyčiai jautrių gydymo metodų aktualumą ir potencialą tolesnei plėtrai.

„Lyčiai jautrus priklausomybės gydymas atsižvelgia į biologinius, psichologinius ir socialinius lyčių skirtumus bei specifinius poreikius. Svarbiausi tokio gydymo principai yra saugi ir nevertinanti terapinė aplinka, trauminių patirčių atpažinimas, integruotas kitų psichikos sveikatos sunkumų gydymas bei lankstesnių paslaugų užtikrinimas, pvz., sudarant sąlygas derinti gydymą su vaikų priežiūra. Taip organizuotos gydymo paslaugos gali tapti reikšmingu resursu ne tik pačiai sveikstančiai moteriai, bet ir visai jos šeimai“, – sako K. Šulskė.

Martyno Ambrazo nuotr.