Šeimoms, susiduriančioms su paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir visais iš to kylančiais iššūkiais, skirta multidimensinė šeimos terapija (MDFT) išsiskiria kompleksiškumu, orientacija į šeimą ir tikėjimu, kad pokytis įmanomas net sudėtingose situacijose, mano MDFT koordinatorė RPLC Šiaulių filiale Vilma Kaušienė.

Kodėl nusprendėte tapti MDFT koordinatore?

Šis darbas man pasirodė prasmingas, įdomus ir suteikiantis daug galimybių augti profesinėje srityje. Mane visada motyvavo galimybė mokytis, ieškoti naujų sprendimų ir nuolat plėsti savo kompetencijas.

MDFT metodas sudomino savo kompleksiškumu, orientacija į šeimą ir tikėjimu, kad pokytis įmanomas net sudėtingose situacijose. Man patinka dinamika, kūrybiškumas ir galimybė prisidėti prie realių pokyčių žmonių gyvenimuose.

Turiu ilgametę darbo su vaikais, paaugliais ir jų šeimomis patirtį. Esu vedusi individualias konsultacijas, grupinius užsiėmimus, dirbusi tėvystės įgūdžių ugdymo srityje, organizavusi įvairias vaikų ir šeimų užimtumo veiklas.

Per daugelį metų sutikau labai skirtingų vaikų ir šeimų, iš kurių kiekviena turėjo savo unikalią istoriją. Šis darbas išmokė kantrybės, lankstumo, gebėjimo išgirsti ir matyti žmogų ne per jo sunkumus, o per jo stiprybes. Tikiu, kad būtent santykis, pagarba ir nuoširdus domėjimasis žmogumi yra pagrindas pokyčiui.

MDFT projektas yra nauja RPLC paslauga – papasakokite plačiau, apie ką jis yra?

Šis projektas skirtas šeimoms, susiduriančioms su paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir iš to kylančiais iššūkiais. Dažnai medžiagų vartojimas yra tik matoma gilesnių sunkumų dalis – už jo slypi emociniai išgyvenimai, nesaugumas, konfliktai šeimoje, sunkumai mokykloje ar santykiuose su bendraamžiais.

Man ypač svarbu tai, kad pagalba teikiama ne tik jaunuoliui, bet ir visai šeimai, nes būtent šeima dažnai tampa pagrindiniu pokyčio šaltiniu. Stiprindami šeimos ryšius, bendravimą ir gebėjimą įveikti sunkumus kartu, kuriame ilgalaikį pagrindą pozityviems pokyčiams.

Projektas suteikia šeimoms galimybę nelikti vienoms su savo problema. Tikiu, kad kvalifikuoti specialistai, kurie net šešis mėnesius lydi šeimą pokyčių procese, gali padėti šeimai atrasti stiprybes, geriau suprasti vieniems kitus ir kartu ieškoti sprendimų. Norėtųsi, kad šeimos po šio proceso jaustųsi stipresnės, saugesnės, labiau pasitikinčios savimi ir viena kita. Tai būtų tikra, apčiuopiama pagalba žmonėms, kurie išgyvena sudėtingą gyvenimo etapą.

Kokių projekto rezultatų ir teigiamų pokyčių tikitės?

Svarbiausiais rezultatais laikyčiau sumažėjusį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, pagerėjusius šeimos santykius ir stipresnius tėvystės įgūdžius. Taip pat  geresnės jaunuolių emocinės savijautos, didesnio įsitraukimo į mokslus ar kitas prasmingas veiklas.

Svarbiausia, kad šeimos įgytų ne tik trumpalaikių sprendimų, bet ir ilgalaikių įgūdžių, kurie padėtų išlaikyti pasiektus pokyčius ir pasibaigus terapijai.

Šie pokyčiai svarbūs ne tik pačiai šeimai, bet ir platesnei bendruomenei. Kiekviena sustiprėjusi šeima prisideda prie saugesnės ir sveikesnės visuomenės kūrimo.

Kad ir kaip norėtųsi, jog darbas vyktų sklandžiai, kartais tenka susidurti ir su iššūkiais – kokie jie gali būti šiame projekte?

Labiausiai neramina tai, kad dalis šeimų, kurioms ši pagalba galėtų būti labai reikalinga, dėl įvairių priežasčių jos nepasieks arba nebaigs viso proceso. Pokyčiai dažnai reikalauja daug kantrybės, pastangų ir laiko, todėl natūralu, kad kai kurioms šeimoms gali būti sunku nuosekliai dalyvauti procese.

Taip pat iššūkių gali kilti koordinuojant skirtingų specialistų ir institucijų bendradarbiavimą. Vis dėlto tikiu, kad atviras bendravimas ir nuoseklus darbas gali padėti įveikti šiuos sunkumus.

Svarbu nepamiršti, kad už kiekvieno rodiklio ar statistinio skaičiaus yra gyvi žmonės ir jų istorijos. Todėl reikėtų vengti pernelyg formalaus požiūrio bei užtikrinti, kad kiekviena šeima jaustųsi išgirsta ir suprasta.

Daugiau informacijos apie MDFT projektą.

#bendraifinansuojaEuroposSajunga