Kad rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos sukelia priklausomybę, žino visi, tačiau neretai į šią problemą žiūrima pro pirštus ir neskubama jos spręsti, kreipiantis į gydytojus. Priklausomybės ligų specialistai sako, kad ilgai negydoma priklausomybė – nesvarbu, nuo legalių ar nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų – ne tik kenkia fizinei ir psichinei sveikatai, bet ilgainiui gali palikti pėdsakų išvaizdoje.

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjo, gydytojo toksikologo Hario Jakavičiaus teigimu, priklausomybės vystymosi mechanizmas panašus, nepriklausomai nuo to, kokios psichoaktyviosios medžiagos yra vartojamos.

„Smegenyse yra vadinamoji apdovanojimo sistema, atliekant malonias veiklas ji yra stimuliuojama ir išsiskiria hormonas dopaminas. Psichoaktyvios medžiagos dirbtinai stimuliuoja malonumo centrą ir taip skatina dopamino išsiskyrimą, todėl jaučiama stipri euforija ir malonumas, kurių natūraliomis sąlygomis pasiekti praktiškai neįmanoma. Vis tik laikas, per kurį išsivysto priklausomybė, skiriasi priklausomai nuo vartojamų medžiagų ir žmogaus individualių savybių: vienais atvejais praeina mėnesiai ar metai, kitais pakanka ir kelių savaičių“, – sako H. Jakavičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad priklausomybės vystymosi greitį nemažai lemia žmogaus amžius. Smegenys vystosi iki maždaug 25-ųjų metų, tad psichoaktyvias medžiagas pradėjus vartoti iki tol, priklausomybė gali susiformuoti lengviau ir greičiau. Taip yra, nes augančioms smegenims ima atrodyti, jog būsena, kylanti pavartojus psichoaktyviųjų medžiagų, yra natūrali, kokia ir turi būti, todėl prie medžiagų jos pripranta greičiau, o natūraliai malonios veiklos nebesukelia dopamino išsiskyrimo ir žmogus nebejaučia malonumo jas atlikdamas.

Tipiškiausi priklausomybės požymiai yra stiprus troškimas vartoti medžiagas, nepaisant pasireiškiančių žalingų pasekmių sveikatai, santykiams ar socialinei padėčiai, sunkumas kontroliuoti vartojimą, taip pat kai vartojimas tampa svarbesnis nei kitos veiklos ir įsipareigojimai, padidėja tolerancija vartojamai medžiagai, didėja suvartojami kiekiai, o nepavartojus pasireiškia fizinės abstinencijos būklė.

„Priklausomybę būtina pradėti gydyti kuo anksčiau, nes negydant tiek sveikatos, tiek socialinės problemos tik gilėja. Be to, yra ir dar vienas neigiamas ilgai besitęsiančios priklausomybės aspektas – ji gali paveikti išvaizdą. Svarbu akcentuoti, kad išvaizdos pokyčiai atsiranda po ilgalaikio, reguliaraus ir gausaus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir ilgai negydomos priklausomybės. Be to, išvaizdos pokyčiai nebūtinai rodo medžiagų vartojimą, jie gali būti susiję su kitomis sveikatos problemomis, todėl nereikėtų daryti nepamatuotų išvadų vien pagal juos“, – komentuoja gydytojas toksikologas.

Paspartina senėjimo požymius

RPLC specialistas pasakoja, kad psichoaktyviosios medžiagos stipriai veikia žmogaus kraujagysles: vienos, tokios kaip alkoholis, jas išplečia, kitos, kaip nelegalios psichoaktyvios medžiagos stimuliatoriai (amfetaminas, metamfetaminas, kokainas), sutraukia, ir dėl to paviršiniai kūno audiniai gauna mažiau maistinių medžiagų bei deguonies.

Ilgai negydant priklausomybės nuo alkoholio, kuris plečia kraujagysles, žmogaus oda gali būti nuolat paraudusi. Taip pat alkoholis toksiškai veikia kepenis, tad vartojant ilgai ir gausiai gali vystytis alkoholinis hepatitas, kepenų cirozė, kuomet oda pagelsta.

„Dėl negydomos priklausomybės nuo kraujagyslių susiaurėjimą sukeliančių stimuliatorių oda praranda elastingumą, gali pradėti skeldėti, ne pagal amžių išryškėja senėjimo požymiai. Be to, stimuliatoriai sukelia ir taktilines haliucinacijas – žmogui atrodo, tartum po oda kažkas bėgioja, jis pradeda pastoviai kasytis, nusikaso iki žaizdelių, po kurių gali likti randai. Šios medžiagos aktyvina viso kūno, taip pat ir burnos, raumenis, todėl atsiranda griežimas dantimis ir tai ilgainiui lemia dantų emalio nykimą. Stimuliatoriai taip pat slopina alkio jausmą, todėl krenta svoris, sunyksta raumeninė kūno masė“, – kalba RPLC gydytojas toksikologas.

Jo teigimu, net ir priklausomybė nuo žmonių kartais mažiau kenksmingomis laikomų medžiagų, tokių kaip nikotinas, gali paveikti išvaizdą – nikotinas sutraukia kraujagysles, todėl oda ima sparčiau raukšlėtis ir senti. Rūkymas gali paveikti ir balsą. Rūkant tradicines ar elektronines cigaretes garas ar dūmas juda kvėpavimo takais, o balso klostės yra jautrios jas veikiančioms medžiagoms, todėl ilgainiui gali žemėti ir šiurkštėti balsas.

H. Jakavičius pastebi, kad nutraukus vartojimą kai kurie išvaizdos pokyčiai išnyksta, tačiau dalis išlieka.

Pataria neignoruoti besikeičiančio elgesio

Gydytojas toksikologas primena, kad daugelis psichoaktyviųjų medžiagų, ypač nelegalios, sukelia ir laikinus išvaizdos pokyčius, kurie praeina pasibaigus medžiagos veikimui.

Pavartojus stimuliatorių, išsiplečia akių vyzdžiai, žmogus atrodo pernelyg aktyvus, daug ir nenatūraliai gestikuliuoja. Opioidai sukelia priešingą poveikį – akių vyzdžiai susitraukia, retėja kvėpavimas, lėtėja širdies ritmas, žmogus juda tarsi sulėtintai, tampa mieguistas. Kanapės ar alkoholis išplečia kraujagysles ir dėl to gali laikinai paraudonuoti akių junginės.

Vis dėlto žmonėms, kurie įtaria, kad jų artimieji gali vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, H. Jakavičius labiau pataria ne ieškoti išvaizdos požymių, bet atkreipti dėmesį į elgesį, kadangi būtent jis ima keistis greičiausiai.

„Pavyzdžiui, jei kalbame apie moksleivį, tuomet nereikėtų ignoruoti tarsi be priežasties mažėjančio pažangumo, netipiško elgesio, sutrikusio miego ritmo, dirglumo, sumažėjusio poreikio maistui ir panašiai. Suaugusių žmonių elgesys pradėjus vartoti psichoaktyviąsias medžiagas taip pat tampa ne toks, koks buvo anksčiau, todėl reikėtų šiuos pokyčius pastebėti – tai gali indikuoti, kad yra kažkokia problema, tiesa, ji irgi nebūtinai bus susijusi su žalingu medžiagų vartojimu“, – tikina specialistas.