Žinia apie šeimos nario ar giminaičio priklausomybę nuo alkoholio, kitų psichoaktyvių medžiagų, lošimų artimiesiems paprastai sukelia daug emocijų ir klausimų, kaip elgtis. Artimųjų vaidmuo yra svarbus, tik reikia atskirti, ką jie gali padaryti, o kas ne jų galioje. To nepadarius, gali grėsti kopriklausomybė, dėl kurios žmogus tampa priklausomas nuo sergančio asmens taip pat, kaip jis pats – nuo psichoaktyviųjų medžiagų.
Apie visa tai „Žinių radijo” laidoje „Ekspertai pataria kalba ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Mikalauskaitė.
„Esant priklausomybei šeimoje, artimieji gali daug padėti, paskatinti, motyvuoti keisti elgesį ar ieškoti pagalbos, tačiau ne jų, o paties vartojančio žmogaus atsakomybė yra išspręsti priklausomybės problemą. Artimieji galėtų skatinti žmogų užsiimti mėgstamomis veiklomis, idealiausia tokiomis, kurios niekaip nesiderina su vartojimu, pavyzdžiui, ėjimas į kiną, sporto klubą ir panašiai. Jie turėtų sakyti, kad žmogus jiems rūpi, kad šeima nori su juo būti ir leisti laiką, tik be vartojimo. Tuo pačiu derėtų nepalaikyti artimo žmogaus jo vartojime. Tarkime, vyras nenueina į darbą ir tada žmona skambina gydytojai, kad suteiktų jam nedarbingumo pažymėjimą. Vartojančiam žmogui tai yra labai patogu, jis nepajaučia jokių blogų vartojimo pasekmių“, – sako ji.