Šriftas:
A A A
Fonas:
Baltas Juoda
Iliustracijos:
Rodyti Slėpti
Close
Žalos mažinimas Lietuvoje – su kokiais iššūkiais susiduriame?
Žalos mažinimas Lietuvoje – su kokiais iššūkiais susiduriame?

Plėsti ar drausti kambarius, skirtus priklausomiems asmenims, dalinti švirkštus, sterilias medicinos priemones ar jas slėpti, lyg neegzistuotų? Ar tokie veiksmai – tai pigūs triukai tam, kad kažkas jaustųsi dar blogiau ar patogiau? Ne. Tai visame pasaulyje vykdomos labai solidžios programos dalis, kurią palaiko ir skatina Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO).

Šiandien Klaipėdoje vyksta nacionalinė konferencija „Žalos mažinimas Lietuvoje –  praeitis, dabartis, ateitis“, kuri skirta pirmo žalos mažinimo kabineto atidarymo Klaipėdoje 25-mečiui. Joje dalyvauja ir RPLC direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė. Ji pristato, kokią metodinę pagalbą žemos slenksčio paslaugų srityje teikia RPLC, ką esame jau padarę ir su kokiais iššūkiais visuomenė vis dar susiduria. Kartu su dr. Aušra Širvinskiene konferencijoje dirba ir Vilniaus filialo direktorius Giedrius Likatavičius, Kauno filialo direktorė Loreta Stonienė bei Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė.

„Žalos mažinimo paslaugos Lietuvoje vis dar nesulaukia pakankamai dėmesio bei finansavimo, o juk dėl jų naudos turi netgi ne patys narkotikų vartotojai, bet ir kiekvienas iš mūsų, visa visuomenė. Žemo slenksčio kabinetų paslaugos – tai ne tik švirkštų ir adatų dalijimas, bet ir testavimas nustatant ŽIV, hepatitą, sifilį. Šie kabinetai padeda identifikuoti bei užmegzti kontaktą su vartojančiais švirkščiamuosius narkotikus asmenimis bei pasiūlyti jiems tolimesnį gydymą. Tai padeda suvaldyti infekcinių ligų plitimą ir tolimesnes neigiamas socialines pasekmes“, – įsitikinusi direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė.

Konferencijos rengėjai kviečia mąstyti ne tik apie praeitį, tačiau ir dabartį bei kokios ateities galime tikėtis žalos mažinimo srityje. Kokie politiniai sprendimai turėtų būti priimami, kaip reaguojame į besikeičiančią narkotikų rinką, kokios paslaugos teikiamos jaunimui ir kaip efektyviau jį pasiekti, kokie LR Sveikatos apsaugos ministerijos planai ateičiai – štai opios ir aktualios temos.

Patirtimi šiandien dalijasi ir Estijos bei Lenkijos specialistai.

Anoniminis priklausomų nuo narkotikų konsultacinis kabinetas su švirkštų bei adatų keitimu (dabar vadinamas Žemo slenksčio paslaugų kabinetu) buvo atidarytas 1997 m. gegužės 7 d. Klaipėdoje. Ir nuo tada kabinetas pradėjo vykdyti Žalos mažinimo programą, kurios pagrindinis tikslas – stabdyti ŽIV ir kitų per kraują užsikrečiamų infekcijų plitimą tarp narkotikų vartotojų.

Visus šiuos metus RPLC nuolat ir stipriai prisideda prie žalos mažinimo programų Lietuvoje. Pastaruosius metus Centras vykdo dar ir metodinės pagalbos teikimą žemo slenksčio paslaugų teikėjams, siekiant sumažinti su švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ne gydymo tikslais bei su rizikinga elgsena susijusį infekcijų plitimą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalstamumą, kitas neigiamas sveikatos, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir žmogui.

Foto: Martyno Ambrazo.