Narkotikus vartojantys žmonės dažnai patiria socialinę stigmatizaciją ir diskriminaciją, todėl žalos mažinimas tampa svarbia visuomenės sveikatos strategija. Žemo slenksčio politika apima priemones, skirtas mažinti neigiamas narkotikų vartojimo pasekmes, neignoruojant ir nesmerkiant vartojimo fakto. Žalos mažinimas yra naudingas ne tik žmonėms, vartojantiems narkotikus, bet ir jų šeimoms, taip pat visai visuomenei.

RPLC Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Evelina Pridotkienė apie tai kalbėjo LSMU konferencijoje „Priklausomybės valdymas per žalos mažinimo metodus: klinikiniai, įrodymais grįsti sprendimai specialistams“.

Lietuvoje žemo slenksčio kabinetai veikia 12-oje šalies savivaldybių. Juose teikiamos tokios paslaugos kaip adatų ir švirkštų keitimas, dezinfekcijos priemonių, prezervatyvų, tvarsliavos dalijimas, asmens higienos paslaugos, žaizdų perrišimas, atrankinių greitųjų ŽIV, hepatito B ir C, sifilio tyrimų atlikimas, konsultavimas, informavimas bei kita. Visos šios priemonės duoda teigiamų rezultatų – mažėja ŽIV infekcijos užsikrėtimų atvejų tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.

Kalbėdama apie ateities tikslus, kurių galėtų siekti Lietuva, E. Pridotkienė minėjo adatų ir švirkštų išdavimo masto didinimą iki PSO rekomenduojamų rodiklių, perdozavus gydybes gelbstinčio naloksono geresnį prieinamumą, platesnes mobiliąsias paslaugas bei integruotos tarpininkavimo ir atvejo vadybos sistemos sukūrimą: „Platesnis paslaugų prieinamumas leistų sumažinti infekcijų, perdozavimo mirčių skaičių ir suteiktų daugiau galimybių vartojančius žmones nukreipti į sveikimą.“

Nuotrauka – konferencijos organizatorių.