DUK

Medicininė pažyma išduodama atvykus į Respublikinio priklausomybės ligų centro, Jūsų miesto filialo (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) registratūrą. Pažymų išdavimas yra mokama paslauga, mokestis priimamas tik grynaisiais pinigais. Paslaugų kainas tikrinkite skyrelyje „Mokamos paslaugos“. Jei niekada nesate kreipęsis dėl gydymo, pažyma bus išduota iškart. Registratūros darbo laikas nurodytas RPLC filialų skiltyse.

Informacija apie gydymąsi saugoma penkerius metus.

Gydymą RPLC Jums paskirs RPLC gydytojas psichiatras. Registruotis į RPLC gydytojo psichiatro konsultaciją reikia iš anksto. Registruojantis, Jums reikia turėti:

  • Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka;
  • Jei esate draustas socialiniu draudimu – siuntimą iš šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro. Siuntime turi būti nurodyta, kad esate kreipiamas į gydytojo psichiatro konsultaciją Respublikiniame priklausomybės ligų centre;
  • Jei jums 65 m. ir daugiau, būtina turėti išrašą iš šeimos gydytojo apie jūsų sveikatą ir vartojamus medikamentus.

Jei atvykę neturėsite siuntimo ar pasirinksite paslaugą neatskleidžiant asmens tapatybės – už konsultaciją reikės susimokėti. Paslaugų kainas tikrinkite skyrelyje „Mokamos paslaugos“.

Papildomos sąlygos skiriasi priklausomai nuo pageidaujamos gydymo paslaugos:

  • atvykstant stacionariniam alkoholinės abstinencijos gydymui, būtina nevartoti alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų bent 1 parą;
  • atvykstant į gydymą Motyvacinės terapijos ar „Minesotos“ skyriuose, būtinas bent 10 d. susilaikymas nuo alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo;
  • atvykstant stacionariniam narkotinės abstinencijos gydymui, būtina pažyma apie per pastaruosius metus atliktą krūtinės ląstos rentgenologinį ištyrimą dėl tuberkuliozės.

Respublikiniame priklausomybės ligų centre gydymą farmakoterapija opioidiniais vaistais po konsultacijos paskiria gydytojas psichiatras:

  • Į gydytojo konsultaciją dėl  gydymo farmakoterapija opioidiniais vaistais skyrimo reikia užsiregistruoti iš anksto.
  • Atvykstant būtina turėti siuntimą į konsultaciją iš pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos (poliklinikos šeimos gydytojo ar Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro). Siuntime turi būti nurodyta, kad asmuo siunčiamas konsultuotis dėl gydymo farmakoterapija opioidiniais vaistais skyrimo.
  • Atvykstant būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą dokumentą (asmens tapatybės kortelę ar pasą).

Jeigu nėra eilės ir yra vieta, gydymas farmakoterapija opioidinias vaistais gali būti pradėtas skirti po gydytojo konsultacijos. Nesant vietų gydymo programoje, RPLC gydytojo siuntimu asmuo registruojamas į eilę. Atsiradus laisvai vietai gydymo programoje (pvz.: iš gydymo farmakoterapija opioidiniais vaistais išsibraukus kitam pacientui, perkėlus pacientą į kitą gydymo įstaigą), socialinis darbuotojas susisiekia su pirmu pacientu, kuris tuo metu yra eilėje. Nepavykus susisiekti (neatsiliepia tris dienas iš eilės, pakeistas telefono numeris, pateko į laisvės atėmimo vietą ar areštinę, gauna kitą gydymą) ar asmeniui informavus, kad jau nenori šio gydymo, jis iš eilės išbraukiamas, laisva vieta pasiūloma kitam eilėje esančiam pacientui.

Išimties tvarka be eilės priimami:

  • pacientai, kuriems nustatyta ŽIV infekcija;
  • pacientai, sergantys tuberkulioze;
  • nėščiosios;
  • pacientai, kurie gauna farmakoterapiją metadonu kitose vietovėse ir atvyko gyventi į Vilnių laikinai arba nuolat;
  • pacientai, priimami tęsti gydymą tais atvejais, kai praranda sveikatos draudimą ir yra perkeliami iš psichikos sveikatos centrų;
  • teismo įpareigoti gydytis asmenys (atsiųsti probacijos tarnybos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus);
  • esant sunkiems psichikos ir somatiniams susirgimams, apie asmens priėmimą skubos tvarka sprendžia gydytojų konsultacinė komisija.

Kitos išimtys: Gydytojų konsultacinės komisijos, Socialinės pagalbos skyriaus vedėjos ir su asmeniu dirbusių darbuotojų bendru sprendimu asmeniui gali būti siūlomi kiti gydymo metodai ir asmuo gali būti netraukiamas į gydymą farmakoterapija metadonu, jeigu anksčiau asmeniui jau buvo taikytas gydymas farmakoterapija opioidiniais vaistais ir ne vieną kartą buvo konstatuoti šiurkštūs gydymo taisyklių pažeidimai ir (ar) aukštos rizikos papildomas narkotikų, alkoholio ir gydytojo neskirtų psichotropinių vaistų vartojimas.

Pakaitinio gydymo tvarką nustato Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1.3‑(1.2)‑119 patvirtintos Farmakoterapijos opioidiniais vaistais tvarkos taisyklės.

Su Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais gydymo farmakoterapija opioidiniais vaistais skyrimą, galite susipažinti čia.

RPLC teikia platų gydymo paslaugų spektrą, nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo. Rekomenduojame atvykti pirminei gydytojo konsultacijai ir, pasitarus su gydytoju, išsirinkti tinkamiausią iš RPLC teikiamų gydymo paslaugų.

Galimybė gydytis, neatskleidžiant asmens tapatybės, reiškia, kad kreipdamiesi dėl paslaugų, galėsite nepateikti asmens dokumento, Jūsų asmens duomenis registruosime remdamiesi tik Jūsų žodine informacija, o įrašus bylose pakeis individualus paciento kodas, sudarytas iš raidžių ir skaičių.

Daugeliu atveju Lietuvos piliečiams, taip pat užsienio piliečiams, turintiems nuolatinį leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, gydymo paslaugos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir todėl pačiam asmeniui už jas mokėti nereikia. Renkantis gydymą, neatskleidžiant asmens tapatybės, už paslaugas moka pats pacientas, kadangi neatskleidus asmens duomenų, gydymas negali būti finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Priklausomybės sindromas – tai oficialus priklausomybės ligos terminas. Dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių, asmuo, sergantis priklausomybės liga, jaučia stiprų potraukį vartoti psichiką veikiančias (psichoaktyviąsias) medžiagas, o asmens galimybės valdyti šį vartojimą yra ribotos, panašiai kaip turintis padidėjusį kraujospūdį asmuo be specialistų pagalbos ir priemonių turi ribotas galimybes jį reguliuoti.

Tai gali priklausyti nuo genetikos, tačiau labai svarbus vaidmuo tenka asmenybės bruožams, besiformuojantiems vaikystėje ir jaunystėje, ir socialinei aplinkai.

Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimų asmuo patiria neigiamų padarinių sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, socialinei padėčiai. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip „žalingas vartojimas“. Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl svarbu, kad šeimos nariai ir bendradarbiai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities.

Gydytojas psichiatras priklausomybės sindromą diagnozuoja, jeigu asmuo per paskutinius metus patiria bent 3 iš šių požymių:

  • stiprų norą vartoti psichiką veikiančią medžiagą;
  • sunku valdyti elgesį, t. y. vartojimo pradžią, pabaigą arba intensyvumą;
  • fiziologinės abstinencijos būseną (jaučiami abstinencijos simptomai arba vartojama ta pati ar panaši medžiaga siekiant jų išvengti);
  • padidėjusią toleranciją medžiagai, rodančią, kad organizmas prisitaikė prie medžiagos, todėl trokštamam jos poveikiui pasiekti reikalingos vis didesnės dozės;
  • asmuo visiškai nesidomi kitais pomėgiais ar interesais; daug laiko skiria medžiagai gauti, vartoti arba atsigauti nuo jos poveikio;
  • asmuo medžiagą vartoja nepaisydamas akivaizdžiai žalingų padarinių, pvz., kepenų pažeidimo, depresijos būsenos po stiprių išgertuvių.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, psichikos ligomis, prie kurių priskiriamos ir priklausomybės ligos, tam tikru gyvenimo laikotarpiu suserga vienas iš keturių planetos gyventojų, todėl būtina domėtis šių ligų eiga ir naudotis pacientams ir jų artimiesiems teikiama pagalba. Žemiau rasite 10 svarbiausių dalykų, kuriuos turėtų žinoti asmens, kenčiančio nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomybės, artimieji.

  1. Priklausomybė yra liga.

Neurologijos mokslas, tyrinėjantis žmogaus smegenis, teigia, kad dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių (sukeltų reguliaraus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo), asmuo, sergantis priklausomybės liga, jaučia itin sunkiai valdomą potraukį vartoti psichiką veikiančias (psichoaktyviąsias) medžiagas, o asmens galimybės valdyti impulsus ir patį vartojimą yra ribotos.

Pokyčius smegenyse ir jų sukeliamą polinkį į priklausomybę sąlygoja keletas skirtingų veiksnių: genetinis (tyrimai rodo, kad skirtingi genai gali lemti nuo 40% iki 60% asmens polinkio į priklausomybę), vystymosi eigos (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ankstyvoje vaikystėje gali padidinti polinkį iki 4 kartų) ir socialinės aplinkos faktoriai (stresas, santykiai su tėvais, finansinė šeimos padėtis ir pan.).

  1. Priklausomybės liga yra lėtinė.

Sveikimas nuo priklausomybės ligos – tai „du žingsniai pirmyn ir vienas atgal“ procesas. Svarbu, kad tą suprastų tiek sergantysis, tiek jo artimi žmonės, neskubintų įvykių ir nesitikėtų norų išsipildymo akimirksniu. Priklausomybės vystymosi ir kovos su priklausomybe eigoje galima išskirti keletą etapų:

  • Sumanymo etapas. Jos metu žmogus dar nemąsto apie pasikeitimų naudą. Vartojant patiriama žymiai daugiau pozityvių negu negatyvių pojūčių.
  • Ketinimo etapas. Žmogus dvejoja dėl elgsenos keitimo. Jis svyruoja, neplanuoja keistis artimiausią mėnesį.
  • Sprendimo priėmimo ir pasiruošimo veikti stadija. Žmogus apsisprendžia pasikeisti ir bando. Planuoja pradėti keistis jau artimiausią mėnesį.
  • Aktyvių veiksmų etapas. Žmogus bando elgtis kitaip 3-6 mėnesius. Kreipiasi pagalbos.
  • Pokyčių palaikymo etapas. Žmogus ilgą laiką (nuo 6 mėnesių iki 5 metų ir ilgiau) gyvena naują gyvenimą.
  • Atkryčio etapas (nebūtinai nutinka). Žmogus grįžta prie ankstesnių elgsenos modelių.

Nesitikėkite šimtaprocentinio pagerėjimo. Sergant bet kokia liga, pagerėjimui reikia laiko. Galimi atkryčiai, įtampos ir apmaudo laikotarpiai. Grįžimas į ankstesnį etapą yra dažnai nutinkantis dalykas.

Nutikus atkryčiui, svarbu priimti nesėkmę kaip pamokomą pavyzdį, o ne kaip pastangų žlugimą. Priklausomas asmuo atkryčio etape dažnai jaučia gėdą, kaltę, nusivylimą. Artimųjų kaltinimai ir negatyvi reakcija šias būsenas tik dar labiau sustiprina. Priklausomam asmeniui atrodo, kad nuslopinti negatyvius jausmus gali tik tolimesnis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.

  1. Priklausomybės liga nėra gėda.

Priklausomybės ligos yra plačiai paplitusios, su vienokia ar kitokia priklausomybe susidūrusių asmenų galima rasti kone kiekvienoje šeimoje. Stigmos įsigalėjimą lėmė ilgas istorinis laikotarpis, kuomet, neegzistuojant jokiam mokslu grįstam gydymui, psichikos ligomis sergantys asmenys buvo pašalinami iš visuomenės ir izoliuojami. Mūsų amžiuje labai svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Priklausomybės ligos, kaip ir dauguma kitų ligų, yra įveikiamos.

  1. Artimųjų priekaištavimas nėra veiksmingas.

Nepriekaištaukite, nepamokslaukite, nemoralizuokite apie žalingus įpročius. Jei asmuo jau serga priklausomybės liga, greičiausiai jis turėjo progų visa tai išgirsti ir žino, ką ketinate pasakyti. Negraudenkite jo žodžiais „jei mylėtum mane…“, nes tai tolygu pasakymui „jei mane mylėtum, nesirgtum džiova“. Šitaip tik paskatinsite jį griebtis melo arba žadėti tai, ko neištesės. Pasistenkite ieškoti problemos sprendimo būdų kartu su nuo priklausomybės kenčiančiu asmeniu, kreipkitės į specialistus. Venkite grasinimų, nebent jie yra gerai apgalvoti ir ketinate juos ištesėti. Beprasmiškais grasinimais tik įtikinate alkoholį ar narkotikus vartojantį asmenį, kad patys netikite tuo, ką sakote.

  1. Palaikykite, jei asmuo ieško gydymo.

Nepeikite metodų, kuriuos pasirenka pasirengęs gydytis asmuo. Skatinkite ir palaikykite bandymus keistis, kartu ieškokite geriausių sprendimo būdų. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl egzistuoja daug gydymo metodų, nuo reabilitacijos iki pakaitinės terapijos medikamentais. Ištikus nesėkmei, skatinkite bandyti vėl, rinktis iš egzistuojančių gydymo alternatyvų.

  1. Neskatinkite vartoti pasislėpus.

Neslėpkite, neatiminėkite alkoholio ar narkotinių medžiagų ir nesistenkite, kad namuose jų nebūtų. Priklausomas asmuo jų gaus vis tiek, tačiau tai gali sukelti papildomos rizikos. Švirkščiamuosius narkotikus vartojantys žmonės neturėtų vartoti vieni ar mažai lankomose vietose, nes ištikus perdozavimui nebus, kas juos atgaivintų, ir jie gali mirti. Apsilankykite perdozavimo prevencijos mokymuose, daugiau sužinokite skaitydami atsakymus į klausimus apie opioidų perdozavimą šioje skiltyje.

  1. Neveikite už priklausomą asmenį.

Nedarykite už nuo priklausomybės kenčiantį asmenį to, ką jis pats gali padaryti. Savarankiškumas yra pirmas žingsnis mokantis spręsti gyvenimiškas problemas. Nesistenkite užglaistyti problemų, asmuo pats turi su jomis susidurti, mėginti spręsti, įvertinti veiksmų skaudžius padarinius. Asmuo turi suprasti, kad neigiamų priklausomybės padarinių yra daugiau nei teigiamų.

  1. Dalyvaukite sveikimo procese.

Priklausomas asmuo negali sveikti vienas. Jam reikalinga kitų pagalba. Šeimos nariai, anoniminių alkoholikų, narkomanų anonimų, anoniminių lošėjų draugijų nariai, specialistai, kiti nuo priklausomybės sveikstantys asmenys yra tik keletas iš pagalbos šaltinių. Lankykitės nuo priklausomybės kenčiančių asmenų artimiesiems skirtuose užsiėmimuose – taip geriau suprasite ligos esmę, jos eigą ir savo vaidmenį šiame procese.

  1. Rūpinkitės savo savijauta.

Psichikos ligos turi įtakos visų šeimos narių savijautai, kartais net gyvenimo būdui. Kai kurie artimieji gali patys tapti priklausomi nuo priklausomybės liga sergančio asmens (daugiau skaitykite skyrelyje „Kopriklausomybė“). Besirūpindami artimuoju, nepamirškite pasirūpinti ir savo savijauta bei psichikos sveikata. Nieko nuostabaus, jei išgyvenate emocijų sumaištį – sielvartą, kaltę, baimę, pyktį, liūdesį, apmaudą, pasimetimo jausmą ir t. t. Analizuokite savo jausmus, lankykitės pas psichologą, nepamirškite skirti laiko savo pomėgiams ir atsipalaidavimui. Lankykitės paramos grupėse, tai padės sumažinti su liga susijusios stigmos baimę, suteiks galimybę išsiverkti ir pasiguosti tiems, kurių išgyvenimai panašūs į jūsų, sumažinti stresą, taipogi pagelbėti ir suteikti vilties kitiems grupės dalyviams.

  1. Mylėkite.

Мylėkite, remkite, guoskite ir pasistenkite suprasti sveikstantįjį. Netapatinkite asmens ligos su jo asmenybe.

Kaip elgtis priklausomybės liga sergančio asmens artimiesiems?

Dažniausiai į konsultaciją priklausomų asmenų šeimos nariai atvyksta išsekę, netekę jėgų, pasimetę, tikėdamiesi kaip nors sustabdyti šeimos nario girtavimą, narkotikų vartojimą ar lošimą. Pirmas klausimas, kurį užduoda šeimos nariai – „kaip turėčiau elgtis su savo (vyru, vaiku, tėvu) kad sustabdyčiau jo vartojimą?“.

Artimieji ateina apimti baimės, kaltės, gėdos, vienišumo jausmų. Daugiau pasikalbėjus, aiškėja kad jiems labai trūksta žinių ir supratimo apie priklausomybės ligą, jos simptomus, eigą ir gydymo galimybes. Dar didesnė problema yra tai, kad šeimos nariai mažai žino arba nieko nėra girdėję apie kopriklausomybę.

Toks reiškinys vadinamas kopriklausomybe. Tai – netiesioginė priklausomybė, kuri išsivysto ilgą laiką būnant šalia priklausomo asmens. Kopriklausomybei yra būdingi fiziniai, psichologiniai, socialiniai ir dvasiniai praradimai. Šiai ligai yra būdinga žema savivertė, stiprus poreikis būti šalia priklausomo asmens, siekis kontroliuoti šeimos narį ir aplinkinius žmones, siekis keisti sergantį šeimos narį. Dėl to jie yra pasiruošę daug iškentėti.

Kopriklausomas žmogus, nuolatos rūpinasi sergančiu šeimos nariu, sprendžia jo problemas, prisiima atsakomybę už jo patiriamus praradimus, kitaip tariant „sumoka“ už jo ligos sukeltas pasekmes. Taip nusisukama nuo savo gyvenimo ir palaipsniui pradedami patirti praradimai: netenkama artimų ryšių su kitais žmonėmis, prarandama sveikata, nesugebama kokybiškai atlikti savo pareigų.

Kopriklausomi asmenys yra linkę neigti savo ligą. Pagrindinis jų tikslas – ne padėti sau, bet kovoti su savo artimojo liga. Jie jaučiasi atsakingi ne tik už ligos eigą, bet ir už savo šeimos nario jausmus. Jie stengiasi kontroliuoti ne tik elgesį, bet stengiasi, kad priklausomas šeimos narys pasijustų geriau. Jeigu to nepajėgia padaryti, tuomet kaltina save, nusivilia. Artimai bendraujančių su priklausomu asmeniu žmonių fizinė, psichinė, emocinė ir dvasinė būsena labai panaši į sergančių priklausomybės liga.

Kopriklausomybe sergantis asmuo leidžiasi veikiamas kito asmens ir kartu stengiasi paveikti kitą žmogų. Jo veiksmai – tai perdėtas rūpinimasis, kontroliavimas, gelbėjimas. Šeimos nariai išgyvena neapykantą sau, kaltės jausmą, apleidžia save, nebeįstengia įvardinti savo jausmų ir norų.

Kopriklausomybė išsivysto ne tik gyvenant su priklausomais nuo psichiką veikiančių medžiagų ar lošimų asmenimis. Ši liga būdinga ir sergančiųjų sunkiomis ligomis artimiesiems, ar gyvenantiems su sergančiaisiais psichikos ligomis, šiai grupei taip pat priklauso ir suaugę alkoholikų vaikai.

Savybių, būdingų kopriklausomam asmeniui, dažnai įgyjama vaikystėje, augant nedarniose šeimose. Vaikai, augdami tokiose šeimose, prisiima įvairus vaidmenis, kad išlygintų šeimoje tvyrančią nedarną. Šie vaikai anksčiau laiko išmoksta prisiimti ne savo atsakomybę ir per didelę naštą. Taigi užaugę, sukūrę savo šeimas, jie ir atlieka išmoktus vaidmenis. Polinkis į kopriklausomybę neišnyksta nutraukus santykius su priklausomu asmeniu. Paprastai kopriklausomasis susiranda kitą partnerį, kurį siekia pakeisti, dėl kurio netobulumo kenčia, tai yra veikia pagal tokį patį scenarijų.

Tarp specialistų yra įvairių nuomonių. Didesnė dalis jų, kopriklausomybę laiko progresuojančia liga, kuri yra labai susijusi su priklausomo asmens ligos eiga. Blogėjant priklausomo asmens būklei, blogėja ir šeimos nario savijauta. Dažnai atsiranda depresija, kita sunki dvasinė ar fizinė liga, kyla noras nusižudyti. Kopriklausomiems žmonėms yra būtina specialistų pagalba. Ypač veiksmingos tarpusavio palaikymo grupės, Al-anon (Alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bedrija) grupės bei grupinė psichoterapija.

Vilniaus priklausomybės ligų centre priklausomų asmenų šeimos nariai turi galimybę konsultuotis individualiai ar lankyti psichologinės pagalbos grupę.

Gydymas metadonu gali būti rekomenduojamas nustačius priklausomybę nuo opioidų (heroino, aguonų nuoviro, fentanilio ir kt.). Metadonas yra bekvapis ir beskonis skystis, geriamas vieną kartą per dieną. Jis normalizuoja asmens savijautą ir slopina potraukį opioidams. Metadono dozė gydytojo psichiatro yra parenkama individualiai ir pradžioje vartojama gydytojui prižiūrint. Vėliau vaistas gali būti išduodamas vartoti namuose, pas gydytoją lankantis tik 2–3 kartus ar tik kartą per savaitę. Metadono terapijos trukmė yra individuali, tačiau rekomenduojamas trumpiausias laikotarpis – vieneri kalendoriniai metai. Nustatyta, kad ilgesnis gydymo kursas paprastai lemia didesnę jo sėkmę. Gydymas baigiamas ir terapija nutraukiama, kai tiek gydytojas, tiek pacientas mano, jog šis sprendimas yra palankus, tačiau pacientas turi teisę palaipsniui nutraukti gydymą ir tuo atveju, jeigu gydytojas nesutinka su šių veiksmų tikslingumu. Gydymo metadonu laikotarpiu pacientui rekomenduojamas individualus ir (ar) grupinis socialinis darbas, kurio metu stiprinama paciento savivertė, gebėjimas pačiam spręsti savo problemas.

Sisteminės mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad gydymas metadonu, lyginant su kitais gydymo būdais, be vaistų ar placebo, efektyviai mažina heroino vartojimą ir palaiko nenutrūkstamą pacientų gydymą. Atsižvelgdama į mokslo duomenis, Pasaulio sveikatos organizacija įtraukė metadoną ir buprenorfiną į būtinųjų vaistinių preparatų sąrašą. 2004–2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko daugiacentrį farmakoterapijos metadonu efektyvumo tyrimą. Jame dalyvavo ir pacientai iš Lietuvos. Tyrimo rezultatai parodė žymų pacientų fizinės ir psichinės sveikatos bei bendros savijautos pagerėjimą. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. atlikęs pacientų, dalyvaujančių farmakoterapijoje metadonu apklausą, padarė išvadą, jog kuo ilgiau taikomas gydymas, tuo labiau mažėja rizika vartoti ir švirkštis narkotikus. Jei pirmaisiais metais dažniau ar rečiau narkotikus vartojo 28 proc., tai gydomi ilgiau nei 1 metus – tik apie 10 proc., dar ilgiau – 5 proc.

Vartodami teisingai skiriamą metadoną, neturėtume jausti tiesioginio opioidų veikimo požymių (pvz., euforijos ar mieguistumo), taip pat ir nemalonių abstinencijos reiškinių. Metadonas skiriamas išgerti kartą per dieną ir veikia apie 24–36 val. Gerdami teisingai skiriamą dozę, Jūs nejausite koordinacijos sutrikimų, o Jūsų mąstymas bus blaivus. Išoriškai Jūs nesiskirsite nuo sveikų žmonių, kurie nevartoja metadono.

Vartojant stabilias metadono dozes, reakcija ir koordinacija yra nesutrikusios, tačiau, jei gydytojas didina ar mažina metadono dozę, jos gali laikinai sutrikti. Apie galimybę vairuoti transporto priemones gydytojai sprendžia vadovaudamiesi šalies teisės aktais ir atsižvelgdami į Jūsų būklės stabilumą.

Lietuvos įstatymai griežtai įpareigoja sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias medicinos paslaugas, išlaikyti konfidencialumą. Informacija apie Jūsų sveikatos būklę ir gydymą be Jūsų sutikimo negali niekam būti teikiama (Jūs turite pats raštiškai nurodyti asmenis, kurie gali būti informuoti apie Jūsų sveikatos būklę ir taikomą gydymą). Informacijos apie pacientą konfidencialumo reikalavimas netaikomas ir informacija gali būti suteikta neturint raštiško paciento sutikimo tik tarnybiniais tikslais: sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose gydomas, slaugomas pacientas arba atliekama jo sveikatos ekspertizė; institucijoms, kontroliuojančioms sveikatos priežiūros paslaugas; teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams ir kitoms institucijoms, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai.

Metadonas kai kada gali sukelti nepageidaujamų reiškinių. Vienas iš dažniau pasitaikančių – prakaitavimas. Pradėjus vartoti metadoną, gali sulėtėti žarnyno veikla, atsirasti vidurių užkietėjimas. Daugelis nepageidaujamų reiškinių praeina savaime arba koreguojant dozę, todėl visada pasitarkite su gydytoju. Paprastai pradėjus gydymą metadonu, sveikatos būklė pagerėja, stiprėja imunitetas. Tai rodo didėjantis CD4 ląstelių skaičius, kuris svarbus sergančiųjų ŽIV infekcija imuninei būklei nustatyti.

Metadonas neturi neigiamo poveikio Jūsų kaulams, kepenims, inkstams, smegenims ar kitiems organams. Nuo metadono kepenų skaudėti negali. Tačiau Jūsų kepenys gali būti rimtai pažeistos virusinio hepatito B ar C arba alkoholio dar iki gydymo pradžios. Pradėjus gydymą metadonu ir nustojus svaigintis, tikėtina, kad imsite daugiau dėmesio kreipti į savo savijautą. Gydymas metadonu – ideali galimybė išsitirti dėl virusinio hepatito C pas infekcinių ligų gydytoją (hepatitu C užsikrėtę 80 proc. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų). Negydant virusinio hepatito C, po kelerių ar keliolikos metų gali atsirasti užleistos ligos stadijų – kepenų cirozė arba kepenų vėžys, kurios dažnai baigiasi paciento mirtimi. Nustačius aktyvų hepatitą C, infekcinių ligų gydytojas skiria virusinio hepatito C gydymo kursą. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje, šį gydymą visiškai apmoka Valstybinė ligonių kasa. Virusinis hepatitas C dažnu atveju yra pilnai išgydomas. Vaistai hepatitui C gydyti vartojami kartu su metadonu. Baigus virusinio hepatito C gydymą, toliau medikai rekomenduoja tęsti gydymą metadonu.

Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje naudojamo metadono tirpale nėra cukraus, kuris neigiamai veiktų dantis. Metadonas, kaip ir kiti opioidai, gali mažinti seilių išsiskyrimą. Todėl rūpinkitės dantų būkle – reguliariai valykite dantis, naudokite kramtomąją gumą be cukraus, pasitikrinkite dantis ir gydykite juos pas odontologą.

Žaizdos ant kojų atsiranda dėl giliųjų venų uždegimo ir trombozės kaip narkotikų švirkštimo pasekmės. Atsiradus venų trombozei (užakimui) blogėja kraujo nutekėjimas iš galūnių, ir dėl blogo aprūpinimo krauju atsiranda žaizdų. Tai yra lėtinis sveikatos sutrikimas, kuris periodiškai paūmėja. Metadonas tam neturi įtakos. Dažniau laikykite pakeltas kojas, kad palengvėtų kraujo nutekėjimas, kreipkitės dėl venų trombozės gydymo kraują skystinančiais vaistais, taip pat dėl žaizdų gydymo į gydytojus. Ilgas ir nuoseklus gydymas gali padėti ištirpinti venų trombus ir atkurti venų pralaidumą. Nepaisant visų priemonių, ypač jei nepakankamas venų trombozės gydymas, žaizdos gali paūmėti ir praėjus daug metų po paskutinio narkotikų vartojimo, nežiūrint į tai, ar metadonas vartojamas, ar ne.

Metadonas skiriamas tik jau priklausomiems nuo opioidų (pvz., heroino, morfino) asmenims. Metadonas taip pat priklauso opioidų grupei. Todėl vartodami metadoną, naujos priklausomybės nesukelsite, tačiau išliks priklausomybė nuo opioidų. Kol gersite metadoną – tikėtina, kad tik minimaliai jausite arba iš viso nejausite priklausomybės simptomų (pvz., nevaldomo potraukio, abstinencijos reiškinių), nepatirsite narkotikų švirkštimo komplikacijų. Kai pajusite pasitikėjimą savo jėgomis ir pradėsite naują gyvenimą be heroino – galėsite galvoti apie metadono vartojimo nutraukimą, kitus gydymo būdus.

Metadonas lėčiau išsiskiria iš organizmo, todėl abstinencija, nutraukus metadono vartojimą, gali tęstis 2 savaites ir ilgiau, tačiau dažnai būna švelnesnė nei nuo heroino. Planuojant nutraukti metadono vartojimą, rekomenduojama kelis mėnesius palaipsniui mažinti metadono dozę iki 30 mg. Jei paskutinis etapas mažinant metadono dozę yra per sunkus, rekomenduojama metadono skyrimo nutraukimą atlikti priklausomybės ligų centro ar psichiatrijos stacionare. Net ir pasibaigus abstinencijos simptomams, kelias savaites ar net mėnesius gali išlikti kai kurie varginantys simptomai, pavyzdžiui, nemiga, potraukis opioidams. Rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir apgalvotai gydyti nemigą raminamaisiais vaistais, apsvarstyti gydymo naltreksonu arba reabilitacijos centro naudą.

Jei kartu su metadonu vartojate alkoholį ar raminamuosius, didėja perdozavimo tikimybė (medžiagų slopinantis poveikis sumuojasi). Alkoholis (net mažiausi jo kiekiai) ypač pavojingas kepenims, jei yra virusinio hepatito C infekcija. Dėl toksinio alkoholio poveikio gali išsivystyti nepagydoma kepenų cirozės stadija. Kadangi esate priklausomas nuo heroino, vartojant alkoholį, priklausomybė nuo jo gali atsirasti lengvai ir nepastebimai.

Daugelis pacientų nurodo gydymo metadonu labai svarbų trūkumą – dažną lankymąsi gydymo centre. Paprastai specialistai reikalauja pirmus kelis mėnesius kasdien (ar beveik kasdien) lankytis gydymo įstaigoje. To reikia, kad specialistai atidžiai stebėtų paciento būklę (vaistų efektyvumą, nepageidaujamus reiškinius) ir įvertintų socialinės ir psichologinės pagalbos poreikį. Tęsiant gydymą, šalių sveikatos apsaugos ministerijos leidžia stabiliems pacientams (ilgalaikė stabili darbinė ir (ar) socialinė situacija, pakartotiniai neigiami šlapimo testų rezultatai dėl kitų medžiagų vartojimo, sėkmingai ir nuosekliai įgyvendinamas gydymo ir reabilitacijos planas) išduoti metadoną vartoti namuose. Todėl, jeigu Jūsų dalyvavimas gydyme sėkmingas – Jūs galite tartis su įstaigos medicinos specialistais atvykti metadono išgerti 2–3 kartus ar net kartą per savaitę. Jei pavyzdingai dalyvaujate gydyme, o ypač jei dar dirbate ar mokotės – tikėtina, kad medikai, skatindami teigiamus pokyčius Jūsų gyvenime, Jums leis rečiau lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje.

Jei Jūs patekote į policijos areštinę už administracinius teisės pažeidimus – taip. Praneškite laiku areštinės darbuotojams ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, kad Jūs patekote į policijos areštinę, ir Jums gydymas turi būti tęsiamas gavus dokumentą iš gydymo įstaigos. Nuo 2018 m. Lietuvoje patvirtinta farmakoterapijos metadonu tęsimo tvarka tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, todėl gydymas Jums turi būti užtikrintas visose laisvės atėmimo vietose.

Išvažiuojant į Šengeno erdvei priklausančias šalis, pvz. atostogų, metadono, kaip ir kitų narkotinių medžiagų, sveikatos priežiūros įstaiga gali išduoti 28 dienoms. Išvažiuojant į trečiąsias šalis (pvz., Ukrainą), metadono gali būti išduota iki 15 dienų. Norint būti ilgiau užsienio šalyje, reikia pasirūpinti tęsti gydymą atitinkamos šalies sveikatos priežiūros įstaigose. Visais atvejais keliaujantis pacientas turi turėti tvarkingus sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pasirašytus dokumentus, įrodančius gydymą ir medikamento išdavimą į rankas. Į Rusiją metadono įvežti negalima, kadangi tai bene vienintelė šalis, kur gydymas metadonu ar buprenorfinu nėra pripažįstami. Daugiau informacijos šiuo klausimu rasite skyrelyje „Teisinė informacija“.

Metadono ir buprenorfino veikimas yra labai panašus. Kai kurie pacientai geriau jaučiasi vartodami buprenorfiną, kiti – vartodami metadoną. Buprenorfinas („Subutex“) ir buprenorfinas/naloksonas („Suboxone“) yra po liežuviu čiulpiamos tabletės. Naloksonas, esantis „Suboxone“ tabletėje, turėtų papildomai sulaikyti vartojančius narkotikus asmenis nuo šių tablečių švirkštimo, nes jis gali sukelti nemalonius abstinencijos simptomus. Gydymas buprenorfinu ir buprenorfinu/naloksonu organizuojamas iš esmės taip pat, kaip ir gydymas metadonu, atsižvelgiant į paciento individualią būklę ir efektyvumą. Efektyvi paros dozė paprastai yra 8–16 mg buprenorfino per parą. Gydymas buprenorfinu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje nėra apmokamas iš ligonių kasų, todėl pacientai privalo už vaistą mokėti patys (8–16 mg paros dozė gali kainuoti apie 7–14 Eur), todėl kai kuriems pacientams gali būti per brangus. Pacientus, kurie gydosi buprenorfinu, jų pageidavimu, gydytojai lengvai gali perkelti į gydymą metadonu, tuo tarpu atvirkštinis perkėlimas yra sudėtingesnis.

Nėščiosioms rekomenduojama kuo greičiau pradėti gydymą metadonu ir rūpintis savo sveikatos būkle. Pagimdžiusioms rekomenduojama toliau tęsti gydymą metadonu ir maitinti naujagimį krūtimi. Tokie vaikai vėliau ir fiziškai, ir psichologiškai vystosi normaliai.

Gydymas medikamentu naltreksonu gali būti rekomenduojamas nustačius priklausomybę nuo opioidų (heroino, aguonų nuoviro, fentanilio ir kt.) ar alkoholio. Vaistas yra tablečių pavidalo ir turi būti vartojamas kasdien ne mažiau nei 6–12 mėnesių. Reguliariai vartojamas naltreksonas blokuoja opioidų poveikį, todėl pastaruosius vartoti tampa netikslinga.
Naltreksono trūkumas yra tas, kad pats medikamentas niekaip neveikia asmens jaučiamo potraukio vartoti opioidus, todėl yra rizika, kad asmuo norės nutraukti medikamento vartojimą. Būtent todėl gydymas naltreksonu skiriamas ir jo sėkmė labiausiai priklauso nuo asmens motyvacijos įveikti priklausomybę. Svarbus vaiduo tenka ir artimųjų bei aplinkinių paramai, susitarimas, kad šeimos nariai padės besigydančiajam vartoti vaistą reguliariai.
Priklausomybės nuo opioidų gydymo naltreksonu metu pacientą nuolat konsultuoja jo gydytojas, pagal poreikius gali būti skiriami įvairūs terapiniai užsiėmimai, psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos.

Tai tokie narkotikai, kaip heroinas, aguonų nuoviras („širka“, „chanka“), metadonas, morfijus, fentanilis ir kt. Visi jie veikia opioidinius receptorius žmogaus organizme, sukeldami raminamą, euforišką, mieguistą būseną, malšindami skausmą, lėtindami žmogaus kvėpavimą. Būtent pastarasis poveikis yra pavojingiausias gyvybei – pavartojus per didelę opioidų dozę, kvėpavimas nuslopinamas per daug arba visiškai ir nesant pagalbos žmogus miršta dėl deguonies trūkumo. Trimis iš keturių perdozavimo atvejų asmuo, patiriantis perdozavimą, yra ne vienas, todėl labai svarbu, kad patys narkotikų vartotojai, jų artimieji, draugai ir kiti potencialūs perdozavimo situacijos liudininkai būtų apmokyti ir žinotų, ką daryti. Žemiau rasite pagrindinę informaciją apie perdozavimo požymius, riziką ir veiksmus, jei esate situacijos liudininkas. Respublikiniame priklausomybės ligų centre nemokamai vykdoma opioidų perdozavimo prevencija: suteikiama konsultacija perdozavimo ir pirmosios pagalbos perdozavus klausimais, išduodamas medikamentas naloksonas. Konsultacija teikiama tiek priklausomiems asmenims, tiek jų artimiesiems.

Perdozavimo atvejai ne visada yra staigūs – tokie jie dažniausiai būna vartojant heroiną, tačiau, jei vartojamos arba maišomos kelios medžiagos, mirtis nuo perdozavimo gali ištikti ir praėjus keletui valandų po vartojimo.

Svarbu žinoti ir atpažinti perdozavimo požymius:
  • žmogus yra be sąmonės, nereaguoja į aplinkos dirgiklius, pvz. savo vardą, nedidelį skausmą (galima rankų krumpliais patrinti krūtinę);
  • kvėpavimas yra lėtas, retas, žmogus „knarkia“, šniokščia, gargaliuoja;
  • žmogus nebekvėpuoja visai;
  • žmogus yra išblyškęs;
  • mėlynuoja lūpos, rankos, kojos.
Jei žmogus yra be sąmonės, kvieskite greitąją pagalbą, tel. 112. Telefonu nebūtina sakyti, kad žmogus perdozavo, užtenka pasakyti, kad jis yra be sąmonės ir slopsta jo kvėpavimas arba jis nebekvėpuoja visai.
Jei žmogus kvėpuoja, iškvietę greitąją pagalbą, paguldykite žmogų į stabilią poziciją ant šono ir, jei turite, į raumenį (ranką, šlaunį, sėdmenis), leiskite naloksono (naloksonas – Lietuvoje registruotas saugus medikamentas, opioidinių narkotikų priešnuodis). Negaiškite laiko –medikamentą galima leisti per rūbus. Stebėkite, kol asmuo ims atgauti sąmonę. Jei po injekcijos praėjus kelioms minutėms nėra jokio efekto, leiskite dar naloksono.
Jei žmogus nekvėpuoja,pirmiausia susitelkite į kvėpavimo palaikymą: patikrinkite, ar burnoje nėra nieko, kas trukdytų kvėpuoti, jei yra, pašalinkite pirštais. Darykite dirbtinį kvėpavimą – atloškite galvą, užspauskite šnerves, darykite po 2 įpūtimus kas 5 sekundes. Tuomet leiskite naloksoną – į raumenį (ranką, šlaunį, sėdmenis), per rūbus. Toliau palaikykite dirbtinį kvėpavimą. Jei praėjus 2–3 minutėms žmogus nepradeda kvėpuoti pats – leiskite dar naloksono. Taip kartokite, kol grįš kvėpavimas.
Jei žmogus nekvėpuoja ir nebėra pulso, darykite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą – atloškite galvą, užspauskite šnerves, darykite 2 įpūtimus ir 30 krūtinės ląstos paspaudimų. Leiskite naloksoną – į raumenį (ranką, šlaunį, sėdmenis), per rūbus. Tęskite tokiais pačiais intervalais, jei po poros minučių pokyčių nesimato, leiskite dar naloksono ir tęskite širdies masažą ir įpūtimus.

Naloksonas yra medikamentas, laikinai blokuojantis opioidinius receptorius, kuriuos veikia heroinas (ir kiti opioidai) ir laikinai sustabdantis perdozavimo požymius. Jo poveikis trunka apie 30–90 min., todėl svarbu žinoti, kad perdozavimo požymiai gali pasikartoti. Būtina stebėti žmogų artimiausias kelias valandas, paaiškinti jam, kas nutiko, pasakyti, kad opioidų poveikis palaipsniui grįš (praėjus apie 20 minučių) ir kad gyvybiškai svarbu daugiau nieko nevartoti. Apie tai, kaip gauti reikiamus mokymus ir medikamentą naloksoną, skaitykite skyrelyje „Mirčių nuo perdozavimo prevencija“.

Perdozavimo rizika yra didžiausia, kai:
  • vartojama švirkščiamuoju būdu;
  • išeinama iš detoksikacijos, reabilitacijos, laisvės atėmimo vietų, areštinės, nes sumažėjusi organizmo tolerancija;
  • žmogus yra po ligos, nes jo organizmas yra nusilpęs;
  • vartojama kartu su kitais slopinančiais, t. y. alkoholiu ir benzodiazepinais;
  • žmogus vartoja viena/-as ar mažai lankomose vietose;
  • žmogus turi kitų susirgimų, pvz. hepatitą C, ŽIV, tuberkuliozę;
  • narkotiko stiprumas yra nežinomas (pasikeitė tiekėjas, medžiaga įsigyjama kitame mieste ar valstybėje);
  • perdozavimų jau buvo ir anksčiau.
Psichosocialiniame skyriuje gydymas remiasi „Minesotos“ gydymo programa (modeliu), jau daugiau nei penkiasdešimt metų taikoma gydyti priklausomybei nuo alkoholio, psichoaktyviųjų medžiagų ir azartinių lošimų visame pasaulyje. Nors šio gydymo metodo ištakos yra Dvylikos žingsnių filosofija, labiausiai žinoma kaip anoniminių alkoholikų palaikomųjų grupių pagrindas, „Minesotos“ programa buvo suformuluota vėliau ir nuo savo pirmtako išties skiriasi.
„Minesotos“ gydymo programa – tai įvairiapusis ir intensyvus 28 dienų stacionarinis gydymas, vienu metu nukreiptas į visus priklausomybės aspektus (fiziologinius, psichologinius, moralinius ir socialinius). Skyriuje dirba specialistų komanda (gyd. psichiatras, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai), kurie individualių konsultacijų, paskaitų ar grupinių užsiėmimų metu skatina priklausomus asmenis ligą pripažinti, įsisąmoninti ir susitaikyti su ja. Gydymo metu vykstantys užsiėmimai yra nukreipti į ligos pažinimą, sąmoningumo didinimą, nuolatinį savęs stebėjimą, savo jausmų pažinimą, nusistovėjusių elgesio modelių keitimą. Pacientai mokosi ir įgauna įgūdžių, kurie padeda valdyti potraukį psichiką veikiančioms medžiagoms, socialiai priimtinais būdais reikšti jausmus, išsikelti tikslus ir jų siekti. Jie taip pat yra supažindinami su pagrindiniais tolimesnio sveikimo principais. Skyriuje skatinamas asmenų, kenčiančių nuo priklausomybių, atviras ir nuoširdus tarpusavio bendravimas saugumo ir bendrumo jausmams ugdyti, susipažįstama su savitarpio pagalbos grupių veikla (anoniminių alkoholikų (AA), narkomanų anonimų (NА), anoniminių lošėjų (AL), rengiami susitikimai su gydymo programos absolventais. Neatskiriama „Minesotos“ programos dalis yra artimųjų konsultavimas ir įtraukimas į visapusį paciento sveikimo procesą.

Pacientų artimiesiems rekomenduojama atvykti į konsultacijas su specialistais, dalyvauti psichologo vedamos artimųjų palaikomosios grupės susitikimuose. Daugiau sužinoję apie ligos prigimtį ir raidą, supratingoje aplinkoje pasidalinę asmenine patirtimi, išmokę atpažinti klaidingus savo įsitikinimus ir elgesio modelius, artimieji ne tik geriau pasijunta patys, bet ir gali veiksmingiau dalyvauti su priklausomybe kovojančio asmens sveikimo procese.

Pirmoji savaitė yra skirta pacientui apsiprasti ir susikoncentruoti į gydymą, todėl pacientų artimieji ir (ar) lankytojai laukiami nuo antrosios gydymo savaitės. Pacientas pats nurodo asmenis, kurie galės jį lankyti. Įprastas lankymo laikas – savaitgaliais nuo 12.00 iki 15.50 val., išskyrus paskutinį mėnesio šeštadienį, nes tuo metu skyriuje vyksta susitikimai su „Minesotos“ absolventais. Paciento bendravimas telefonu taip pat yra ribojamas, kad asmuo, užuot užsisklendęs, aktyviai įsitrauktų į gydymo paslaugos veiklą ir taip gautų kuo daugiau naudos.

Pagrindinis šios gydymo paslaugos tikslas yra mokytis blaivaus gyvenimo būdo (be alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų), keisti nusistovėjusius įpročius ir elgesio modelius naujais, gerinti gyvenimo kokybę. Gydymas „Minesotoje“ suteikia galimybę išmokti:
  • disciplinos ir atsakomybės už prisiimtas pareigas, nes aiški skyriaus dienotvarkė ir vidaus taisyklės skatina to mokytis nuo pirmų gydymosi dienų;
  • atpažinti priklausomybės simptomus, eigą, atkryčio grėsmę ir tinkamai elgtis tam tikrais ligos etapais;
  • atpažinti, analizuoti ir socialiai priimtinais būdais reikšti savo jausmus;
  • teigiama linkme keisti savo mąstymą ir elgesį;
  • išsikelti ir siekti užsibrėžtų tikslų;
  • reaguoti kasdienėse situacijos taip, kad tai duotų teigiamų, o ne neigiamų rezultatų;
  • numatyti savigalbos šaltinius;
  • kurti darnius santykius su artimaisiais ir aplinkiniais;
  • didinti savo darbingumą;
  • produktyviai organizuoti savo laisvalaikį.

Šios programos veiksmingumas priklauso nuo paciento nusiteikimo gydytis ir įdėtų pastangų. Tikėjimas yra asmeniškas žmogaus pasirinkimas, todėl programos metu daugiausia laiko skiriama ne asmens religinėms vertybėms, bet jausmams ir emocijoms pažinti, elgesiui keisti ir  formuoti įgūdžiams, reikalingiems išlaikyti blaivybę.

  • Atvykstant patartina turėti: higienos reikmenis, rankšluosčių (2 vnt.), patogią avalynę ir drabužių (yra galimybė naudotis skalbimo mašina), maisto pirmai dienai, puodelį, valgymo įrankius, sąsiuvinių ir rašymo priemonių, pinigų transporto bilietams įsigyti (vykstant į AA, NA, AL). Jeigu yra susirgimų, dėl kurių reguliariai yra vartojami vaistai, būtina turėti reikiamą vaistų kiekį visam gydymosi laikotarpiui. Jeigu buvo nustatytas psichikos sutrikimas, turėkite išrašą iš gydymo įstaigos apie psichikos būseną ir rekomenduojamą tęsti medikamentinį gydymą.
  • Siekiant, kad asmuo kuo aktyviau dalyvautų gydyme ir gautų iš jo kiek įmanoma daugiau naudos, skyriuje neleidžiamai daiktai ir priemonės, sukuriančios galimybę besigydančiam atsiriboti, nukreipti dėmesį į kitus, su gydymu nesusijusius, dalykus (kompiuteris, ausinukas ir kitos muzikos priemonės, grožinė literatūra, žurnalai, kryžiažodžiai, kortos ir pan.).